top of page

Kaip sprendimų priėmimas įtakoją verslo lankstumą?

Tikriausiai esate girdėję apie verslo lansktumą (angliškai business agility). Tačiau ne vienam kyla klausimas, kas tai yra ir su kuo tai valgoma. Kokie procesai ar įvykiai gali teigiamai arba neigiamai įtakoti tai, kiek verslas gali būti lankstus? Šį kartą nekalbėsiu apie tai, kokioje aplinkoje verslas veikia, kas turi tirkai nemažą reikšmę, tačiau šį kartą noriu skirti dėmesį, į tai, kaip skirtingi sprendimo priėmimo būdai gali įtakoti, kaip lanksčiai organizacija gali reaguoti į pasikeitimus ar poreikį keistis.



Kas yra verslo lankstumas?

Verslo lankstumas yra apie tai, kaip įmonė yra gebanti reaguoti į besikeičiančią vidinę ir išorinę aplinką. Tai yra apie tai, ar organizacija turi lansktumui užtikrinti veikiančius procesus bei įrankius, kurie padeda, o ne stabdo organizaciją judėti į priekį.


Kas gali stabdyti organizacijos lankstumą?

Vienas iš procesų, kuris gali stabdyti organizaciją reaguoti į besikeičiančią aplinką yra tai, kaip yra priimami sprendimai. Kiek žingsnių vienam sprendimui priimti žmonės turi atlikti. Kiek skirtingų parašų, kad sprendimas pajudėtų į priekį.


Kaip užtikrinti, kad sprendimų priėmimo mechanizmas nebūtų organizacijos stabdis?

  • vienas iš svarbiausių elementų yra aiškus kiekvieno žmogaus sprendimo priėmimo ribų nustatymas. Šis elementas vienas iš dažniausiai pasitaikančių trikdžių, dėl šių priežasčių labai neretai žmonės bijo ir nepasitiki savimi, kad gali priimti sprendimą ir kreipiasi į aukštesnius vadovus, kuriuos kartais pagauti užtrunka. Sprendimo priėmimo ribų aprašas atrodo labai lengva, tačiau nei vienoje organizacijoje neteko matyti aiškiai aprašytų galių, dėl šios priežasties sprendimai visada užtrunka ilgiau nei reiktų.

  • kitas svarbus aspektas yra tai, kiek skirtingų forumų kiekvienam pokyčiui reikia pereiti. Bei ar yra aiškiai nustatytos ir atskirtos sprendimo priėmimo galios, tarp skirtingų sprendimo priėmimo grupių. Šioje dalyje labai svarbu užtikrinti, kad skirtingi sprendimo priėmimo forumai nebūtų sukurti tam, kad užduotų tuos pačius klausimus, bet atstovautų konkrečią sritį: rizikų - rizikoms suprasti ir priimti, finansų - finansavimui skirti ir t.t.

  • dienos, kada sprendimo priėmimo forumai renkasi, turi būti labai aiškios ir kalendorius pasiekiamas bet kuriam darbuotojui. Svarbu kiekvienais metais įsivertinti ar prieš tai buvęs sprendimo priėmimo forumų dažnumas yra užtektinas, o gal reiktų susirinkti dažniau tik į trumpesnius susibūrimus arba retesnius, bet ilgesnius susitikimus.

  • galiausiai vienas iš svarbiausių dalių - galimybė suklysti. Ši dalis atliepia pirmą punktą - ar žmonės nors ir galėdami priimti sprendimą, nebijo jo priimti, dėl to, kad gali būti skaudžiai nubausti?



Comments


bottom of page