top of page

Eksperimentai projektų valdyme

Paskaičius PMBOK knygą ar Prince medžiagą, kuriose yra dėstoma projektų valdymo metodika, gali atrodyti, kad projektai yra tik tie kas turi labai aiškią apimtį, trukmę bei biudžetą (tikriausiai girdėjote apie geležinį trikampį?). Ir visa tai yra tiesa, jei norite, kad projektas būtų sėkmingas, svarbu, kad turėtumėte aiškią viziją, ko norite pasiekti. Tačiau tai visai jūsų nestabdo nuo galimybės eksperimentuoti prieš pasirenkant viziją, kurią norite įgyvendinti projekto metu.



Visų pirma pradėkime nuo to, kas yra eksperimentas projektų valdyme?

Eksperimentas projektų valdyme man yra tiesiog galimybė ištestuoti įvairiausias skirtingas hipotezes, teorijas ar IT sprendimus, prieš priimant sprendimą, kuriuo eiti. IT projekų valdyme vienas iš būdų testuoti skirtingas teorijas yra kuriant demo spredimo versijas, t.y. kuriant būsimo sprendimo prototipą ir taip sprendžiant, ar tai yra tai, ko norite pasiekti. Ne IT projektų valdyme eksperimentai gali būti vykdomi pasirenkant tikslinę grupę ir su ja testuojant, tarkime procesų pakeitimus.


Tam tikra prasme eksperimentas gali būti traktuojamas, kaip projektas taip pat, nes yra taikomi labai panašūs kaip bendrojoje projektų valdymo praktikoje taikomi žingsniai, tačiau dažniausiai tai yra traktuojama kaip projekto idėjos stadija. Nusprendus vykdyti eksperimentą, visų pirma yra:

  1. įsivardijamos hipotezės, kurias norime patikrinti arba išbandyti - analogija projektų valdymo idėjos fazei

  2. įsivertinama, kokiu būdu hipotezės bus tikrinamos: kuriant sprendimo prototipą, tikrinant sudarius tikslinę žmonių grupę ir t.t. - atitikmuo projekto planavimo fazei

  3. atliekamas hipotezės tyrimas - projekto įgyvendimo fazė

  4. priimamas sprendimas pagal gautus tyrimo rezultatus, kuriuo keliu eiti, o gal iš viso nevystyti idėjos - projeto uždarymo įskaitant su vartotojo sprendimo priėmimu fazė (eng. user acceptance phase)

Vienintelis skirtumas tarp įprastų projektų bei eksperimentų yra tai, kad atlikus eksperimentą gaunamas atsakymas, kurios idėjos vizija yra labiau tinkanti organizacijai ir tik tada inicijuojamas tikras projektas, kai tuo tarpu po projekto įgyvendimo gaunamas jau veikiantis sprendimas ar produktas.


Dėl šios priežasties labai neretai organizacijos neskatina eksperimentų, nes tai reikalauja investicijų ir nebūtinai gali duoti rezultatą. Nors iš esmės ekperimentai kainuoja mažiau, nei tokios situacijos kai projekto viduryje suprantama, kad pasirinktas sprendimas neduos tiek naudos ir reikia keisti kryptį.


Todėl rekomenduotina skirti kažkokią sumą per metus eksperimentams organizacijoje, nes tai skatina žmones ieškoti įdomių sprendimų (eng. think out of the box) bei mažina baimę suklysti.


Comentários


bottom of page